Geriname gyvenimą per mokslą
› Resources › Nanobiotechnologija: perspektyvi ateitis
Nanotechnologija, kurią galima apibrėžti kaip gebėjimą sintetinti, manipuliuoti ir vizualizuoti materiją nanometrų masteliu, turėjo pradžios tašką 1980-aisiais. „Nanodalelės“ termino vartojimas yra platus ir apima tiek organines, tiek neorganines nanomedžiagas. Lipidai ir biopolimerai patenka į organinių nanomedžiagų kategoriją, o nesferiniai metalai, oksidai ir anglis yra laikomi neorganinėmis nanomedžiagomis.
Sankirta tarp nanotechnologijų ir biotechnologijų vadinama nanobiotechnologija. Nanobiotechnologija taikoma gyvybės moksluose įvairiose taikymo srityse: nuo naujų molekulinio vaizdinimo metodų ankstyvajai ligų diagnostikai bei gydymo pasekmėms vertinti, iki vaistų pernašos farmakologijoje. Nanobiotechnologija taip pat naudojama kiekybiniams analizės įrankiams molekuliniu lygmeniu, taip pat laboratorinių metodų tobulinimui ex vivo tyrimuose. Nors dauguma tyrimų mokslinių tyrimų laboratorijose vis dar vyksta, nanotechnologijomis pagrįsti gydymo būdai, vakcinos, vaistai ir diagnostikos prietaisai palaipsniui tvirtinami komercializacijai bei klinikiniam naudojimui.
Vienas iš labiausiai pageidaujamų nanotechnologijų aspektų yra jų stabilumas, kuris taip pat tarnauja kaip tirpumą didinantis metodas. Mažesnės dalelės leidžia paviršiaus ploto ir tūrio santykiui padidėti, o tai lemia didesnį tirpumą. Medžiagos tirpumas turi įtakos jos gebėjimui prasiskverbti pro biologines membranas ir pasiekti numatytą poveikį. Šios žinios apie nanobiotechnologijas yra ypač svarbios medicininiams tyrimams kaip pagrindinė interesų sritis.
Didelį susirūpinimą vyriausybinėms agentūroms ir sveikatos priežiūros specialistams visame pasaulyje kelia bakterijų ir grybelių atsparumo problema. Tradiciniai metodai vartojant geriamuosius ir į veną leidžiamus vaistus kelia keletą iššūkių, tokių kaip nepageidaujamas šalutinis poveikis, didėjančių dozių poreikis ir atsparumas antibakteriniams vaistams. Dėl šių problemų poreikis didinti antimikrobinio gydymo veiksmingumą dar niekada nebuvo toks didelis.
Čia pasitarnauja nanomedžiagos. Nanomedžiagos gali sustiprinti tiek esamų, tiek naujų vaistų terapijų veiksmingumą. Išnaudodami unikalias nanomedžiagų savybes bei matmenis, tyrėjai siekia įveikti atsparumą vaistams ir užtikrinti veiksmingesnį gydymą taikydami kontroliuojamą, tikslinį tiekimą bei vaistus, galinčius prasiskverbti pro biofilmus žaizdose, kurių įprastinis gydymas negali pralaužti.
Kontroliuojamos ir tikslinės vaistų pernašos sistemos yra itin svarbios stiprinant vaistų aktyvumą prieš bakterijas ir grybelius. Nanomedžiagų funkcija leidžia tiksliai pristatyti antimikrobines medžiagas tiesiai į infekcijos vietą, sumažinant reikiamą dozę ir minimizuojant šalutinį poveikį. Šios pernašos sistemos gali žymiai pagerinti gydymo rezultatus dviem būdais:
Be kovos su atsparumu antibiotikams, nanomedicina turi įvairių taikymo sričių, pavyzdžiui, gydant vėžį, tuberkuliozę ir neurodegeneracines ligas. Tokios inovacijos iš esmės pakeis imunoterapiją, atsirandant naujovėms, pavyzdžiui, „vakcinų implantams“, kurie nuolat moduliuoja ir stiprina imuninį atsaką be būtinybės pakartotinai juos vartoti. Tai galėtų lemti reikšmingą pažangą visuomenės sveikatos srityje, užtikrinant veiksmingesnį ir ilgalaikį įvairių ligų gydymą.
Plečiantis nanomedžiagų tyrimams, svarbu suprasti nanomedžiagų toksiškumą, kad atsivertų tikrasis nanobiotechnologijų potencialas. Nors nanomedžiagos yra patrauklios daugeliui medicininių taikymo sričių dėl jų gebėjimo prasiskverbti pro audinius, ląsteles, fizines kliūtis ir pasiekti gyvybiškai svarbius organus, jų nauda nėra visiškai be nepageidaujamo poveikio. Nanomedžiagų naudojimas gali sukelti ląstelių apoptozę, uždegimą, astmos paūmėjimą, fibrozę, lėtines uždegimines plaučių ligas ir kancerogenezę. Du dešimtmečius trunkantys tyrimai parodė, kad sąveika tarp nanomedžiagų ir mikroorganizmų bei jų ekosistemų yra sudėtinga.
Siekiant sumažinti šias rizikas, nanotoksiškumo supratimas ir mažinimas turėtų būti įtvirtintas kaip atsakingų tyrimų ir inovacijų forma. Be to, mokslininkų, farmacijos pramonės, reguliavimo institucijų ir vyriausybių bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant suderinti inovacijas su visuomenės sveikatos apsauga. Šios bendros pastangos padės medicinos bendruomenei orientuotis nanobiotechnologijų subtilybėse ir veiksmingai bei atsakingai pasiekti mokslinių proveržių.
Esco Lifesciences LA2 G4 biologinės saugos spinta užtikrina švarią ir kontroliuojamą aplinką, būtiną nanodalelėms bei jautrioms nanomedžiagoms tvarkyti. Tai užtikrina eksperimentų, apimančių nanodalelių sintezę, manipuliavimą ir analizę, vientisumą bei saugumą, o tai yra labai svarbu kuriant tikslines vaistų pernašos sistemas ir nanovaistus. Mūsų CCL-170B CO2 inkubatorius taip pat užtikrina stabilią, tikslią aplinką ląstelių kultūroms, kuri yra labai svarbi nanobiotechnologijų taikymo sritims, pavyzdžiui, vėžio terapijai ir antimikrobiniams tyrimams. Jo pažangus CO2 valdymas ir temperatūros reguliavimas sukuria optimalias sąlygas auginti ląsteles, naudojamas nanomedicinos tyrimuose, padidindamas nanomedžiagomis pagrįsto gydymo efektyvumą bei patikimumą. Kartu šie produktai saugo tiek tyrimus, tiek tyrėjus, užtikrindami tikslius ir švarius eksperimentus nanotechnologijų srityje.
Alshora, D. H., Ibrahim, M. A., & Alanazi, F. K. (2016). Nanotechnologijos nuo dalelių dydžio mažinimo iki vandeninio tirpumo didinimo. Surface Chemistry of Nanobiomaterials, 163-191. https://doi.org/10.1016/b978-0-323-42861-3.00006-6
Contera, S., Bernardino de la Serna, J., & Tetley, T. D. (2020). Biotechnologija, nanotechnologija ir medicina. Emerging Topics in Life Sciences, 4(6), 551-554. https://doi.org/10.1042/ETLS20200350
Shahcheraghi, N., Golchin, H., Sadri, Z., Tabari, Y., Borhanifar, F., & Makani, S. (2022). Nanobiotechnologija – taikytinas požiūris į tvarią ateitį. 3 Biotech, 12(3). https://doi.org/10.1007/s13205-021-03108-9